palei

paleĩ (plg. brus. пaдлi, l. podle) praep. su acc., gen., instr., paléi, pãlei, pàlei 1. žr. pagal 1: Paėjėk paleĩ upę toliau ir rasi kelią Prn. Jojau palei sodą, sodai sužydėjo (d.) Ktv. Leisiu dalgelę palei žemelę, kirsiu dobilą palei šakneles DvD96. Senutis moja ranka palei burną V.Krėv. Palei kalnelį, palei klonelį, ten šaltas šaltinėlis, ten gilus Dunojėlis LTR(Bgs). Apibėgsiu laukus palei tuos upelius JD325. Paleĩ mišką ir vieškelis eina Dbk. Skregždės skraido viškai paleĩ vandenį Ds. Žiūrėk, pelė pãlei sieną bėga Vlkv. Pãlei kalno vanduo eina J. Paleĩ dangaus debesys eina Žln. Augo klevelis žaliam gojely, leido šakneles palei upelį LTR(Lnkv). Nujojęs palei jūros į nurodytą vietą, paslėpė krūmuos arklį Pšl. 2. žr. pagal 3: Mes gyvenom paleĩ Naumiestį Všt. Palei sodą aria Alvt. Palei kelį kasa griovius Gr. Šieną pjovė pãlei kelį Erž. Vartuos, palei klėtį rangosi žalčiai S.Nėr. Palei langą seklytėlėj nuotakėlės rauda L.Gir. Palei sąsparą išdygo kriaušė Mrk. Arkliai ganosi paleĩ namus Lzd. Sėdi šuva paleĩ namą Mrc. Perlipė per tvorą paleĩ manim Sem. Pamatė žmonių palei ežerą LB197. Ilgos buvo suknelės – paleĩ žemės Vlk. Viena nutūpė raiba gegutė palei mano galvelę LB91. Randa gulint mane palei sieną Vlkv. Žvaigždės pãlei kits kitos J. Pãlei mus miškų maža Pls. Seniau gyveno palei mumi Kš. Pirmiau buvo pirkia paleĩ pirkią Pls. Meška pãlei šitos moterės padėj[o] karną medo LKKXI223(Trak). Pãlei ežerą buvau nuginęs Ps. Pãlei Šeimeną nusikėlė Alvt. Pãlei suolą nupuolė Ps. Vaikus palieka pãlei mamą (mamos globoje) Krn. Vienas šūvis buvo palei uodegą (pro šalį) Škn. 3. žr. pagal 4: Pulkais eina te palei pabrikus, negaudami darbo Sv. Einu einu paleĩ gimines, taip ir prasimaitinu Ds. Eidavo kriaučiai siūt paleĩ žmones Ob. Ir ejo dirbdamas pãlei gaspadorius Ob. Su tokiuo andaroku smagu lakstyti palei gyvulius Kš. Katė lieptu eina palei puodus Zr. ^ Bėdos eina palei namus, o ne palei medžius PPr58. 4. žr. pagal 5: Tiesiai palei daržais lėkė namo (tiesiog per daržus) J.Jabl. Važiuoja palei miškais Ktv. Tie girti eina pãlei galvom kaip gyvuliai Ob. Mūsų šuva niekad nebūva namie, paleisk – ir lekia palei laukus Ds. 5. žr. pagal 8: Jiji palei savo gražumą norėjusi išsirinkti ir gražų jaunikaitį, todėl su bile kokiu neužsidėjus BsMtI32. ^ Pàlei amžių i širdis (senatvėje nėra ko norėti stiprios širdies) Jd. Palei karvę ir sviestas Plv. Palei Jurgį ir kepurė Lp. Palei kotą ir grybas LTR(Grš). 6. žr. pagal 9: Jis palei kitus ne toks dar blogas Vlkv. Pãlei metus tai brolis už mane vyresnis du metu Alvt. 7. nurodant ribą iki tam tikros vietos: Brido vandeniu paléi klupsčių Vrn. Vargau vargelį visą viekelį, o ašarėlių palei klupstelių (d.) Rod. Lįsiu palei juostos, brisiu palei kaklo, kai nueisiu in motulę, tai išsidžiovinsiu LTR(Btr). Duonos pãlei kaklą (kiek tik nori, užtenkamai) Vrn. Aš, per dvarelį jodamas, lenkiau galvelę palei žemelę DvD29. Pupos užaugo paleĩ dangaus Dsn. 8. nurodant veiksmo pagrindą, šaltinį ar priežastį: Ans pãlei valios Dievo elgiasi J. Paleĩ mumi nesiklapatyk Vvs. Apsirengiau palei jų madą Nm. Aš paleĩ Dievą gyvenu Vlk. Paleĩ kalbos tik spėju, kad nuo Daugėliškio Švnč. Nesusidėk tu su juo, o pãlei jį ir tu būsi kaltas Jrb. Aš pãlei ją (norėdamas jai padėti) tą vargą vargstu Skr. Paleĩ žiemą nuspėja orą Kp. 9. nuoseklumo santykius reiškiant: Kaip pradės padangėse akmenis leisti vis vieną palei kitą, tai net žarijos ritasi, kaip akmens susitrenkia BsMtI24. Mano dantys krinta palei kits kitą Skr. 10. reiškiant apytikrį laiką, kiekį: Pãlei rudenį tik grįžau Alvt. Pãlei pietus (arti pietų) Al. Jau bus paleĩ dvidešimt metų, kai atėjom in vienkiemį Upn. Po dešimtoką duoda, tai susirenka palei kokį rublį Lp.